- aplanktis
- ãplanktis sm. (1) 1. Akm, Yl balžienas, kūlėnas, aplankas: Ãplanktis, kurį aplenkia ant galo vežimo, rogių, kurs stipinus suima J. Ragės būtum geros, vienas ãplanktis prastas Lž. Rogėm reikalingi trys keturi ãplankčiai Škn. 2. ratlankis: Ãplanktį liuob aplenks aplei ašį, kad stipriau būtų, o dabar gelžiniais lankais tekiniai Plt. Ant stipinų dedasi aplankčiai Mžk.
Dictionary of the Lithuanian Language.